Paris – Roubaix vienadienės klasikinės lenktynės. Laikomos visų klasikinių lenktynių karaliene. Tai bene pačios sudėtingiausios ir daugiausia fizinės ištvermės reikalaujančios lenktynės. Lenktynes pradėję Compiègne (60 km. nuo Paryžiaus), dalyviai turi įveikti 259 km. įvairaus sudėtingumo atstumą. Iš jų beveik 53 km. sudaro akmenimis grįstos regioninių kelių atkarpos šiaurinėje Prancūzijos provincijoje.
Pirmą kartą lenktynės buvo surengtos 1896 m. Nuo to karto jos vyko kiekvieną pavasarį iki pat šių dienų. Vienos seniausių, klasikinių lenktynių, buvo priverstinai nutrauktos tik du kartus – abiejų Pasaulinių karų metu.
Dėl savo sudėtingumo, lenktynės yra įgavusios ir neoficialius Šiaurės pragaro, Sekmadienio pragare ir Klasikinių lenktynių karalienės pavadinimus. Nuo 1977 m. lenktynių nugalėtojas gauną prizą – akmenį, kuris būna išluptas iš trasos grindinio ir pritvirtintas prie stovo.
Lenktynės yra tokios sunkios, kad šį įššūkį atlaiko toli gražu ne kiekvienas dviratininkas. Dažnai neatlaiko ir jų naudojami dviračiai. Šioms lenktynėms dažni griūvimai, susidūrimai, dviračių lūžimai, nekalbant apie nuolat praduriamas padangas. Daugiau apie šias lenktynes gali pasiskaityti populiarioje enciklopedijoje.
Vienu lektynių pseudonimu buvo pavadintas nuostabus danų dokumentinis filmas sukurtas 1977 m.
Filmas atskleidžia ne tik 1976 m. lenktynių chronologiją, bet ir visą Šiaurės pragarui būdingą dramą. Ypač rekomenduotinas pažūrėjimas.
