• Dar kartą apie Paris – Roubaix

    Praėjo savaitė, kai Fabian Cancellara (taip, šveicaras ir trečią kartą šiemet, Tom’ui Boonen’ui įrodė, kad pastarasis neturi jokių šansų  prieš jį laimėti) tapo antruoju šveicaru istorijoje, kuris sugebėjo per vieną sezoną laimėti abi pagrindines vienadienes klasikines plento lenktynes – Flandrijos turą ir praėjusį sekmadienį įvykusias Paryžius – Rubė.

  • Pavasario vienadienės klasikinės dviračių lenktynės

    Pirmiausia noriu prisipažinti, kad nesu labai didelis dviračių sporto gerbėjas, t.y. neseku visokiausių plento ar kroso lenktynių, nelabai nusimanau apie lenktynėse naudojamas taktikas. Taip pat negalėčiau išvardinti daugiau nei trijų komandų pavadinimų kurios nuolat ką nors laimi (čia tikriausiai tiktų žodis „favoritai“, ar ne). Bei galiausiai ir savo didžiausiai negėdai prisipažįstu, kad nežinau daugiau nei penkių, garsių dviratininkų pavardžių. O ką žinau ir tai susiję beveik išimtinai, tik su plento lenktynėmis, arba dar tiksliau – su taip vadinamomis Pavasario klasikinėmis vienadienėmis lenktynėmis.

  • Sunday in Hell

    Paris – Roubaix vienadienės klasikinės lenktynės. Laikomos visų klasikinių lenktynių karaliene. Tai bene pačios sudėtingiausios ir daugiausia fizinės ištvermės reikalaujančios lenktynės. Lenktynes pradėję Compiègne (60 km. nuo Paryžiaus), dalyviai turi įveikti 259 km. įvairaus sudėtingumo atstumą. Iš jų beveik 53 km. sudaro akmenimis grįstos regioninių kelių atkarpos šiaurinėje Prancūzijos provincijoje.