< 2 DALIS ...……………………………………………………………………….4 DALIS >
.
VISOS TEISĖS PRIKLAUSO t a n d e m i r l i
Tai yra TREČIA dalis iš keturių, pasakojanti apie tai, kaip tęsėme GOA valstijos pažinimą, apie UNESCO paveldą – Hampį, pirmąją vietinių agresiją mūsų atžvilgiu ir atgaivą sielai Vakarų Ghats’ų kalnuose.
♦
PERŽIŪRĖTI KELIONĖS NUOTRAUKAS FOTO GALERIJOJE
♦
Panadžiui esame dėkingi už mažą knygynėlį, turtingą gerų knygų. Negalėjome atsispirti kankinančiam knygų troškuliui. Tomas įsigijo 800 puslapių Indijos istoriją po M.Gandžio, aš radau dvi geras knygas apie indų tapatybę. Išties, keliaujant skaityti knygas apie tyrinėjamą šalį yra nuostabu – tiek daug dalykų gali suprasti giliau. Jei ne knygos, tikriausiai indų ir Indijos pažinimas būtų likęs labiau ribotas, paviršutiniškas. Dabar sau sakome, kad per tris mėnesius šiek tiek pažinome Pietų Indiją.
Iš pradžių mane glumino Indijoje su tradicijomis sugyvenančios ir tarsi koja į koją žengiančios modernaus gyvenimo apraiškos. Tai – sariu vilkinčios ir vairuojančios motorolerius moterys, smilkalų deginimo ceremonija modernioje parduotuvėje, prašant dievų sėkmės prekyboje , sparčiai besiplečianti informacinių technologijų industrija ir daugybė naivių prietarų, molinės trobos su satelitinės televizijos lėkštėmis ir daugybė kitų, atrodytų, nesuderinamų prieštaravimų. Indų ištikimybę tradicijoms galima paaiškinti didele pagarba joms ir tautos konservatyvumu apskritai. Tačiau dalykams, kurie liečia materialinį gerbūvį, indai yra visiškai atviri. Iš prigimties gabūs tiksliesiems mokslams ir talentingi prekybai, indai naudojasi visomis priemonėmis, padedančiomis pasiekti materialinius gyvenimo tikslus. Pavyzdžiui, viešai smerkiama korupcija Indijoje tiesiog klesti, nes tai tiesiog efektyviausias būdas spręsti klausimus su pareigūnais. Taigi, nors indai dažnai vakariečių klaidingai laikomi dvasinga tauta, teigčiau, kad jie yra labai materialūs žmonės, kuriems tikslas pateisina visas priemones.
HAMPIS
Grįžkime prie mūsų, toliau keliaujančių Pietų link. Sekantis mūsų kelionės tikslas buvo Hampis – senovinis miestas, klestėjęs 15 a., dabar – saugomas pasaulio kultūros paveldo objektas. Įtardami, kad tai verta dėmesio Indijos vieta, patraukėme į Indijos gilumą. Pakeliui į Hampį patyrėme jau nebe pakrantės Indijos kraštovaizdžius ir gamtą. Išties įspūdingas buvo perkopimas per Vakarinių Gatų kalnus. Visą dieną mynę tik į įkalnę, jautėmės išties išdidžiai, žvelgdami į prieš akis atsiveriantį ūksmingų keterų ir slėnių vaizdą. Pakeliui mums nuotaiką skaidrino išradingosios beždžionėlės, taikiai mus stebinčios per saugų atstumą.
Pakeliui į Hampį susidūrėme su dar vienu Indijos ekstremumu – išties labai labai prastais keliais. Ignoravę vietinių įspėjimus, drąsiai laikėmės numatytos krypties. Tačiau visiškai netikėtai pasibaigus puikiai kelio dangai, patyrėme, kad Indijos nacionalinis greitkelis taip pat gali būti ir … nepravažiuojamas. Gerą dieną maudydamiesi raudonų dulkių voniose, retkarčiais pakeldami nuvirtusią priekabėlę ar nušokdami nuo virstančio dviračio, guodėme save, kad po tokios kelionės, visos kitos atrodys vieni juokai. Nepaisant visko, kruopščiai išsiprausus netaupomais litrais geriamojo vandens ir vakare sugulus palapinėje, sau tariame, kad Indija apdovanoja mus nepaprasta patirtimi.
Hampis – dar vienas visiškai ypatingas indiškos patirties pavyzdys. Jei pabuvę Mumbajuje ar kitame didmiestyje manėte, kad jau matėte didžiausią įmanomą Indijos siautulį, teigiame, kad jūs klystate. Mat Hampyje indiškas gaivalas tiesiog triumfuoja! Nesibaigiantis srautas indų didžiuliais autobusais ar neįtikėtinai talpiais džipais plūsta į jiems svarbią šventyklą, esančią senovinio miesto prieigose. Jie nepailstamai šurmuliuoja Hampio gatvelėse, po kelias dešimtis apsistoja mažyčiuose kambarėliuose, visi be išimties neria į šalia tekančia šventą jiems upę, ir triskart labiau laimingi krykštauja išvydę baltąjį žmogų. Indai išties moka linksmintis!
Emocijoms, judesiui ir garsams susijungus į vieną didelį siautulį, vienintelė išeitis – ištrūkti į mažiau lankomas senovinio miesto vietas. O jų yra gausiai. Tarp suvirtusių akmenų iškylančios šventyklų liekanos traukia akį ir tarsi atspindi kadaise buvusią miesto didybę.