Pavasario vienadienės klasikinės dviračių lenktynės

Pirmiausia noriu prisipažinti, kad nesu labai didelis dviračių sporto gerbėjas, t.y. neseku visokiausių plento ar kroso lenktynių, nelabai nusimanau apie lenktynėse naudojamas taktikas. Taip pat negalėčiau išvardinti daugiau nei trijų komandų pavadinimų kurios nuolat ką nors laimi (čia tikriausiai tiktų žodis „favoritai“, ar ne). Bei galiausiai ir savo didžiausiai negėdai prisipažįstu, kad nežinau daugiau nei penkių, garsių dviratininkų pavardžių. O ką žinau ir tai susiję beveik išimtinai, tik su plento lenktynėmis, arba dar tiksliau – su taip vadinamomis Pavasario klasikinėmis vienadienėmis lenktynėmis.

Po tokios išpažinties drąsiai galiu tikėtis dviračių dievo atleidimo ir t a n d e m i r l i palaiminimo.

Tų žinių man visiškai pakanka, nes dviratį aš suvokiu daugiau kaip socialinės komunikacijos priemonę ir neatsiejamą gyvenimo būdo elementą. Sportas ir techninės subtilybės – antraeiliai dalykai. Sakyčiau, gal net kokie septintaeiliai.

Tačiau yra žmonių ir kraštų, kur dviratis ir sportas yra visiškai kitaip suvokiami. Panašiai kaip Lietuvoje suvokiamas krepšinio kamuolys, krepšinio varžybos ir krepšininkai. Šiuo Velykų laiku tuose kraštuose dedasi išties įdomūs dalykai susiję su dviračiais. Kalba eina apie Pavasario vienadienės klasikinės lenktynės. Arba dar tiksliau – „Akmenuotos“ klasikinės lenktynės (angl. Cobbled classics). Velykų sekmadienį įvyko Ronde van Vlaanderen („Flandrijos turas“ pirmą kartą surengtos 1913 m. ir įprastai vykstančios balandžio pradžioje). Tačiau, pačios garsiausios ir prestiziškiausios – Paryžius – Rubė (Paris – Roubaix ), paprastai vykstančios praėjus savaitei po Flandrijos turo. Paris – Roubaix dar kitaip vadinamos „Klasikinių lenktynių karaliene“ (angl. Queen of the Classics) arba „Šiaurės pragaru“ (pranc. l’Enfer du Nord; angl. Hell of the North), pirmą kartą įvyko 1896 m. Trumpai apie šias tikrai KITOKIAS lenktynes esu jau rašęs, tai tik dar kartą pasiūlysiu pasižiūrėti dokumentinį filmą apie šią brutalią ir kartu didingą dviračių sporto dramą. Tiems kas turi galimybę ateinantį sekmadienį (balandžio 11 d.) šios lenktynės bus transliuojamos gyvai per daugelį palydovinių televizijų kanalų (tame tarpe ir „Eurosport“).

Svarbus visų šių „akmenuotų“ lenktynių aspektas, tai yra milžiniškas susidomėjimas ir vietos gyventojų palaikymas, ties ypač akmenuotais ir pačiais pavojingiausiai ruožais pavirstantis į tam tikrą psichozės ir kolektyvinio tranzo būseną. Net per Velykas vykęs Flandrijos turas, panašu, kad visiškai nukonkuravo bažnyčią ir jos pamaldas. Kita vertus, manau, kad ir šiuo aspektu viskas buvo sureguliuota: pamaldos vyko ankstyvą rytą, nes jau nuo 11 valandos lenktynės startavo. Šiemet aš pirmą kartą (sakiau, kad nesu didelis dviračių sporto gerbėjas) stebėjau šias lenktynes, ir tikrai buvo smagu stebėti Flandrijos gyventojų gausų ir karštą dviratininkų palaikymą. Šių lenktynių, kaip ir Paris – Roubaix metu, žiūrovai nėra atskirti pertvaromis nuo dviračio trasos. Todėl sudėtingiausiuose lenktynių ruožuose dėl žiūrovų grūsties lenktynių dalyviai yra priversti praktiškai „irtis“ siauručiu, „gyvu“ trasos koridoriumi. Įsivaizduokite, kad tuo metu 50 km/h greičiu yra lekiama akmenuotu grindiniu. Neretai ankstyvą pavasarį ir oras būna lietingas. Išties pavojinga. Flandrijos turo metu iš 198 dalyvių lenktynes baigė tik (arba net) 95. Lietuvis Tomas Vaitkus (važiavęs už amerikiečių Team Radioshack komandą) taip pat jų nebaigė. Įdomu kaip jam seksis šio sekmadienio beprotybėje.

Pagrindiniai Paris – Roubaix favoritai šiemet – be galo įspūdingai važiuojantis Fabian Cancellara (Team Saxo Bank) ir Tom Boonen (Quick Step). Ronde van Vlaanderen jie taip pat pasidalino atitinkamai pirmą ir antrąsias vietas. Intrigą didina ir tai, kad šiemet T. Boonen , kuris yra iš Belgijos, jau trijose lenktynėse nusileido F. Cancellara (iš Šveicarijos) ir Paris – Roubaix varžybos Boonen‘ui – dar vienas šansas įrodyti, kad jis gali F. Cancelar‘ą įveikti. Be to, belgas yra tris kart „Šiaurės pragaro“ nugalėtojas, įskaitant ir du paskutinius kartus. Šveicaras yra nugalėjęs tik kartą – 2006 m. Šiemet situacija gali pasikeisti Cancellara‘os naudai.

Visgi, ši „Klasikinių lenktynių karalienė“ yra ypatinga tuo, kad labai daug kas priklauso nuo sėkmės. Keliai yra iš ties brutalūs ir ne kiekvienas dviratis ar dviratininkas tokį testą atlaiko. Taip pat dažnai ir oras pakiša kiaulę (ar slidų akmenį). Šį savaitgalį sinoptikai nežada sauso važiavimo, todėl kam pasiseks, paaiškės tik sekmadienį po pietų.