Praeitą savaitę Sereikiškių parke (Vilniuje,prie Vilnelės esantis parkas) pamačiau vieną dviratininką važinėjantį su vaiku. Vaikas sėdėjo kėdutėje, kuri buvo pritvirtinta ant galinės dviračio bagažinės. Ir… man labai pagailo to vaiko. Ne todėl, kad tėtis jį pasiėmė pasivažinėti ir aprodyti savo važinėjimosi takus. Vaikui sėdėti toje kėdutėje buvo labai nepatogu. Bent jau taip atrodė stebint iš šalies. Vaiko galva, tiesiogine to žodžio prasme, buvo įremta į tėčio nugarą. Stengiantis sėdėti kuo patogiau ji buvo nenatūraliai pasukta į šoną. Norėdamas galvą pasukti į kitą pusę, vaikas turėdavo atsilošti atgal ir tik taip atsirasdavo pakankamai vietos galvos pasukimui.
