Pastaruoju metu visur važiavau dviračiu. Į darbą, iš darbo. Porą valandų kelio į miesto pakraštį pirkti laboratorinės kolbos, taip pat myniau dviračiu. Nekalbu jau apie vietinės reikšmės kelionėles, ar tai į kavinę, ar tai koncertą, ar tai draugą aplankyti. Labai malonus užsiėmimas, tas pedalų mynimas. Meditacija, padėka ir gyvybės bei laisvės šlovinimas vienu metu. Ramybė taip pat. Dviratis suteikia ramybę, dviratis leidžia pabūti su savimi, taip pačiam su savimi, be niekieno kito, pabūti savimi… Tas kitas tampa fonu, tampa terpe, kurioje tu jautiesi savimi. Tai yrankis leidžiantis mėgautis tokia būsena. Ak, tik du ratai, grandinė, pedalai ir tuos dalykus jungiantis rėmas. Ir viskas. Dar garsai, tas nuolatinis grandinės ir žvaigždučių…
