Einu gatve. Išgirdau antį. Kas ją paleido? Gal tai net ne antis, nemačiau tiksliai. Tiksliai ir neišgirdau… Todėl imu įsivaizduoti. Tai tikrai turėjo būti gulbė! Na, bent jau balandis… Taikos? Mūsų mielo krašto padangėje, tokie netikėti svečiai! Netikėti?! Kita vertus tai nėra taip ir svarbu. Svarbiausia, ką ta antis/balandis norėjo pasakyti. Žinia – svarbiausia! Motyvai ir gera valia. Tikriausiai koks tai natūraliai nuoširdus ir kasdienis skandinaviškas pasisveikinimas. Tik ar išgirsim? Net jei Brigitta Ohlsson ir nesugebės pasirodyti Vilniuje gegužės 8-9 dienomis, vistiek ji metų moteris. Bent jau t a n d e m i r l i. Kaip ir Marija Aušrinė Pavilionienė. God dag! Och tack för tittar in!
