Kai mes nusileidome, pastebėjome, kad kitos komandos buvo apsirengusios nepriekaištingai. Jie visi dėvėjo puošnius kostiumus su valstybinėmis vėliavomis, išsiuvinėtomis ant kišenių. Mes, savo ruožtu, buvome tarsi palaida bala – eilės gale stoviniuojantys “Čarliai”! Vis tiek, išlipus iš lėktuvo, visi buvome sutikti didžiulėmis falangomis, sudarytomis iš žmonių, buvo įteiktos gėlės, su mumis elgėsi kaip su karaliais. Tada buvo ta ginkluota palyda per visą Varšavą. Nieko panašaus nebuvau savo gyvenime mates – miestas buvo visiškai sulygintas su žeme. Jie nugabeno mus į viešbutį, į didžiulį priėmimą ir mes jautėmės truputį ne savo kailyje. Nepaisant visko, mes atsistojome į eilę, truputį suglumę dėl savo aprangos, pasisveikinti su maršalu Rokosovskiu, sovietų armijos…
