Kartą vidurdienį, varna Albertina kietai įmigo ir, skrisdama aukštyn kojom, sapnavo sapną aukštyn kojom: ten pelės vaikėsi kates, o katės – šunis, ten saulė švietė naktį, o mėnulis – dieną, ten… Ten visas pasaulis apvirto aukštyn kojom: paršelis skraidė, visų pamirštas klaidžiojo gimtadienis, liūtas riaumojo plonai, karaliui nebeliko uogienės, o kiaulės linksmai šoko ir dainavo: “Jūs gyvenat taip, kaip norit, mes gyvenam aukštyn kojom!” Labai daug visko nutinka. Kartais, gyvenime. Kartais viskas apvirsta aukštyn kojom. Nereikia nustebti. Dar vaikystėje šita būsena būna beveik normali. Jei ne normali, tai bent labai įdomi ir laukiama. O tiems kas niekada nėra gyvenęs aukštyn kojom – Dviračių Dainelė. Iš to pačio keisto teatro.
