Uh.. Net tiksliai neatsimenu kada paskutinį kartą čia rašiau. Reiktų pasižiūrėti kada buvo paskutinis įrašas darytas. Kažkoks filmukas apie Meistrą ir jo triukus. Tiesa sakant man labiau patiko jo pirmas išstojimas tandemirly. Ypač ta vieta kur Meistras tvoros kraštu važiuoja.

O pas mane kas naujo? Kas naujo tandemirly?

Ogi kaip ir nedaug kas. Pats naujausias įvykis, žinoma – Nauji Metai. Netruko jie ateiti, netruks ir praeiti, spėju. Visa kita po senovei. Ir toliau domaujuosi dviračiais ir viskuo kitu, kas tik į tą pusę. Tiesa ir toliau esu pasmerkęs save neturėti dviračio. Tikriausiai tai ilgiausias periodas po Tikrosios Reinkarnacijos į Sąmoningą Dviratininką ir Jų Mylėtoją. Jau ketvirtas mėnuo tiksi. Tačiau, neilgiau kaip puse metų, o gal ir dar greičiau, ir netruksiu vėl minti pedalus (“dviratis geriausias draugas bus” – kaip toj dainoj). Čikaga labai dėkingas miestas dviračiui, po Lietuviškos žieminės tikrovės, tai garsiosios (?!) vėjų miesto žiemos, tiesa sakant, nelabai kuo stebina. Bent jau neatšiaurumu. Temperatūra dažniausiai minusisnė, o ir sniego būna kartais, bet ne tokiais kiekias ir netaip šaltai kaip prie Baltijos. Be to, čia visada nuolat šveičia tas gatves ir druska barsto be paliovos. Snaigės tik palietusios šitą žemę iškart gauna galą. Dažniausiai.

O pati geriausia miesto įpatybė, liečianti dviratininkus – miestas beveik absoliučiai plokščias. Tas lygus kaip veidrodis miestas, turėtų būti tikras malonumas minti. Kai išbandysiu, tai būtinai kaip nors aprašysiu potyrius.

Metraštininko darbo etika reikalauja apžvelgti praėjusius ir nužvelgti ateinančius.

Galima sakyti, kad prieš metus tandemirli prasdidėjo. Prasidėjo ir tęsiasi štai net kiek. Mažoji savanorystė – kodėl gi ne?

Skaitomumas išlieka stabiliai nedidelis, bet ir visai neblogas, kad būtų motyvacija ir toliau rašyti. Labai apgailestauju, kad kartais neišeina išlaikyti pastovumo ir nesugebu nuolat šios svetainės atnaujinti kažkuom įdomiu. Gal po truputį įsivažiuosiu ir prisitaikęs prie naujų realijų, vėl įstengsiu rašyti bent kartą per savaitę.. Tiesa sakant nebus tai lengva. Bet kaip sakė vienas folklorinis herojus – “man kai lengva – ne įdomu”.

Tiesa sakant, per šiuos metus, kas liečia tandemirli, tai gailiuosi tik vieno dalyko, kad vis neprisiruošiu užbaigti vieno pradėto projekto. Apie projekto turinį nutylėsiu, bet turėtų būti labai smagus dalykas. Taip, kad sau ir jums to palinkėsiu sekančiais metais. Dar palinkėsiu kuo daugiau važinėti dviračiu, nes tame daug gėrio. Palinkėsiu ir kitose veiklose taip pat judėti į priekį, neapsileisti. Čia palinkėjimai daugiau sau, bet jei nors kiek tai limpa ir tau, tai iš visos širdies dalinuosi!

DĖMESIO (!!!!!!!!), o dabar įdomiausia tandemirli staigmena.

Visai netikėtai po kalėdų eglute, tandemirli aptiko vieną, keistą paketą, skirtą pasidalinti su savo skaitytojais.

Suklusote? Yra ko, nes pažvelgus į šio paketo turinį, pasirodė, kad tai taip gerbiamo ir beveik kultinio, Kasdienės Dviračio Kultūros (suprask – populiariosios) Kritiko iš Niujorko mintys surašytos į atskirą knygą. Hey, tai tikrai dėmesio verta knyga! Tiems kam prie širdies dviračiai (o jei skaitai šį įrašą, tai tikriausiai liečia ir tave), turėtų ypač patikti, kaip taikliai, tačiau su subtiliu humoro prieskoniu, apžvelgta, praktiškai visa dviračio ir važiavimo juo esmė. Pradedant nuo dviračio istorijos, ir baigiant nesibaigiančiomis įžvalgomis apie kasdienybę, kurioje didelę vietą užima dviratis.

Taigi, o kaip tuo gėriu pasidalinti su skaitytojais? Tik užsimenant? O gal kažką išversti ir duoti visiems patirti šios knygutės dvasią? Gal..

O gal tiesiog imti ir išsiūsti šią knygą kažkam iš jūsų? Kuriam? Man atrodo, kad aš jau žinau kam. Peržiūrėjau aktyviausius tandemirli komentatorius ir tiesiog viskas tapo taip paprasta kaip, kad pati dviračio konstrukcija. Pastaroji tiek paprasta savo esme, kad nesikeičia jau beveik gerą amžių. Ta pačia paprasta dvasia aš, tiesiog, persiūsiu šią knygą aktyviausiam, oi ne, gi net dviems patiems aktyviausiems tandemirli komentatoriams. Jei mano neįgudusi akis nemeluoja, tai bus Audrius ir Simas. Ir viskas.

O kad ir kiti pamatytų kokią smagią knygą Audrius su Simu skaitys, sekančiame įraše pasidalinsiu maža ištrauka iš josios. Po to Simas arba Audrius perskaitys ir pasidalins kitomis ištraukomis, taip mes visi sužinosime ką apie dviračius ir jais važinėjančius mano Kasdienės Dviračio Kultūros Kritikas.

Tuom kart sėkmės dideliausios, o tiems kurie dviračiais važinėja ištisus metus – taip darykite ir toliau!