Mynimas dviračiu Skiručiams – lyg meditacija. Sandra Lukošiūtė

Į rekordinį žygį aplink Lietuvą dviračiu susiruošę Viktorija ir Gvidas Skiručiai kelionėje atrado netikėtų tiesų.

Vyras – priekyje

Viena jų, – kad moteriai saugiau už vyro nugaros, Viktorijai pasitvirtino tiesiogine prasme. Važiuodama tandemu, gera dviratininke savęs nelaikanti moteris priekyje mynusiu sutuoktiniu pasitikėjo labiau nei savimi.

Aštuonias paras ir 23 valandas trukusią kelionę aplink Lietuvą pora ketina užregistruoti šalies rekordų knygoje. Dar niekas į tokį žygį nebuvo išsiruošęs dviviečiu dviračiu – tandemu.

Dokumentai ruošiami ir kito šeimos nario – penkiamečio Nojaus – įamžinimui rekordų knygoje. Tada dar keturmetis berniukas per 23 valandas numynė 111 kilometrų.

Skiručių šeimos sąskaitoje iš viso keturi Lietuvos rekordai.

Tvirčiau ant kojų

Gvidas iki šiol nesėkmingai Viktoriją bandydavo užsodinti ant dviračio. Pavyko, kai namuose atsirado tandemas. Moteriai pasirodė smagu tai, kad šiuo dviračiu ir prikabintu vežimėliu gali keliauti visa šeima.

Tiesa, į žygį aplink Lietuvą sutuoktiniai išvyko vieni – pirmą kartą po vaikų gimimo. Vežimėlis šįkart atstojo krepšį daiktams ir palapinei.

\”Nemėgau dviračio. Jis man toks nepatikimas ir nestabilus atrodė. Tvirčiau jaučiuosi ant savo kojų, nes įpratau visą gyvenimą bėgioti ir vaikščioti pėstute\”, – šyptelėjo Viktorija, paklausta, kodėl taip šalinosi dviračio.

Keliauti smagu buvo ir todėl, kad važiuodama už sutuoktinio nugaros moteris galėjo dairytis, fotografuoti, stebėti prabėgančius vaizdus. Kartais su vyru net pasiginčydavo, kuris daugiau mina.

Ilgą ir monotonišką mynimą Viktorija pavadino įdomia patirtimi, kuri priminė pamėgtą ilgų distancijų bėgimą. Tik važiuojant dviračiu labiau atsipalaiduodavo, tad mynimą ji priskyrė savotiškai meditacijai.

Skiručiams patinka išbandyti save. \”Smagus tas jausmas, kai jauti kūną, raumenis, fizinę įtampą\”, – vardijo sutuoktiniai.

Lietus poros neišgąsdino

Poros neišgąsdino kaip tyčia tą savaitę pasitaikęs bjaurus oras. Pliaupiantis lietus ir pučiantis į veidus stiprus vėjas suteikė daugiau euforijos, nei noro mesti sumanymą.

\”Tai mano mėgstamiausias oras. Tiek debesų prisižiūrėjau! Abu su Gvidu mylime debesis, lietų\”, – įprastą nuomonę apie blogą orą paneigė pašnekovė.

Vieną dieną net pati prisišaukė lietų. Pamąstymas balsu, kad būtų smagu sulaukti lietaus, kitą dieną išsipildė – važiuoti teko per liūtį. Permirkusiems iki paskutinio siūlo vakare buvo smagu kristi į viešbučio lovą, o su savimi pasiimta palapinė kelionėje taip ir liko nepanaudota.

Išbandymu tapo diena, kai per klaidą sutuoktiniai vietoj Šalčininkų atsidūrė Medininkuose. Pučiant stipriam vėjui klaipėdiečiai numynė papildomus nereikalingus kilometrus.

Užkėlė ant dviračio

Viktorijai sunkiausia pasirodė pirmoji diena, per kurią buvo įveikta 140 kilometrų. Vakare jai atrodė, kad išeikvotos visos jėgos. Raumenis sukaustė taip, kad ant dviračio ją turėjo užkelti Gvidas. Moteris vėliau prašydavo nestoti pakelėje, nes abejojo, ar pajėgs užlipti ant dviračio.

Pirmąjį vakarą apsistojus viešbutyje, kol vyras sutvarkė formalumus, vos prisėdusi Viktorija iškart užsnūdo. Kitos dienos buvo kur kas lengvesnės. Net juokavo galinti pasiryžti ir kelionei dviračiu aplink pasaulį.

Pasitaikė dienų, kai pora įveikdavo ir 150–170 kilometrų. Gvidui sunkesnių momentų pasitaikė antrąją trečiąją kelionės dieną. Važiuodami dviračiu iš viso sutuoktiniai numynė 2010 kilometrų.

Nors abiem sutuoktiniams patinka ištvermės iššūkiai, tačiau savaitės trukmės kelionę dviračiu iki šiol primena nutirpę pirštai, nenoras ilgiau sėdėti.

Karvės ir debesys

Kokį įspūdį paliko žygis aplink Lietuvą, stebint jos kasdienybę ir minant dviračio pedalus? Viktorija su šypsena prisiminė, kaip krykštavo pamačiusi žydinčių gėlių lauką, kol artimiausioje sodyboje nesužinojo, kad tai grikiai.

Pora rinkosi nuošalesnius kelius, tad kraštovaizdžiai pasirodė besikeičiantys ir įvairūs, nors Aukštaitijoje pavargdavo nuo pernelyg vienodų vaizdų, o Suvalkija ir Dzūkija stebino kalvomis.

Lėkimas nuo stataus kalno leisdavo atsikvėpti, tačiau už kiekvieną nuokalnę tekdavo sumokėti sunkiu kopimu į kalną.

Patirtas šis jausmas atitiko Viktorijos gyvenimo filosofiją – viskas yra banguota – jei tave iškėlė, tai tuoj banga tėkš žemyn. Po lygiai nieko nebūna padalyta, jei vienoje srityje gyvenimas palepina, tai kitoje – atima.

Sutiktus pakelėje žmones stebino neįprastas akiai dviratis, o sutuoktinius džiugino smagios pažintys kelyje.

Nuo vaikystės mėgstančiai fotografuoti moteriai šis pomėgis padėdavo atsipalaiduoti nuo pabodusio pedalų mynimo. Iš kelionėje padarytų fotografijų gimė karvių ir debesų ciklas.

Padaryti iš arti gyvulių nuotraukas nebuvo lengva. Fotografei teko įveikti elektrinį piemenį, o norint fotoobjektyvu išgauti grėsmingą karvės snukį, teko gultis jai vos ne po kojomis. Apie galimą pavojų Viktorija susimąstė tik po ūkininko klausimo, ar nebijanti, kad gyvulių banda ją sutryps.

Jauniausias rekordininkas

Neįtikėtina ištverme stebina ir poros penkiametis sūnus Nojus, savo biografijoje turintis pirmąjį užfiksuotą Lietuvos rekordą. Jis – jauniausias šalyje dviratininkas, įveikęs ilgiausią atstumą.

Nuo Latvijos iki Rusijos sienos berniukas numynė 111 kilometrų per 23 valandas. Pailsėti tam prireikė paros. Vidutinis Nojaus pasiektas greitis buvo 11, 5 km/val., o didžiausias – 30 km/val. Iki rekordo įgyvendinimo Nojus vos prieš mėnesį buvo išmokęs važiuoti dviračiu be pagalbinių ratukų.

\”Mėgstame šeimynines tradicijas, ritualus, tad artėjantį penktąjį Nojaus gimtadienį nusprendėme įprasminti būtent taip\”, – teigė mama.

Abu tėvai – sporto mėgėjai. Panašu, kad jų pėdomis seka ir sūnus. Trimetis Nojus su mama be problemų įveikdavo keturių kilometrų krosą iki jūros, o po metų ši distancija padvigubėjo. Nepavargdamas Nojus dviračiu numindavo iki Palangos ir atgal.

Tėvai tikino nevertę sūnaus važiuoti, o jei būtų pastebėję nuovargį, būtų draudę važiuoti toliau. Viktorija prisipažino nelabai tikėjusi, kad vyresnėliui pavyks įveikti numatytą atstumą. Nojų ji apibūdino kaip išdykusį ir išsiblaškiusį, tad jo sugebėjimas susitelkti nustebino.

Pasiekus tikslą ir nuo dviračio persodintas į vežimėlį, berniukas pravirko.

Jaunajam rekordininkui gelbėjo šalia minantys tėvai, pasakoję įvairias istorijas ir masinę tarpiniais tikslais, pavyzdžiui, Palangoje suktis karuselėje, Klaipėdoje – suvalgyti ledų.

Rekordų registruotojai patvirtino, kad Nojaus kelionė bus įtraukta į garsiąją knygą.

Straipsnis paimtas iš klaipėda.diena.lt