Greitai papasakota pasakaitė apie dviračius

Ui, jau visai apsileidau ir tandemirli apleidau.

Viskam yra pasiteisinimas, netgi ir tam.

Galiu pasiteisinti, kad kiekvieną dieną tenka minti dviratį, ne mažiau kaip 12 -14 val. Po to dar persedu ant tandemo ir su juo dar porą valandėlių nusiraminimui paminu. Arba tiesiog remontuoju dviračius ištisom parom ir savaitėm.

Iš tiesų, tai labai labai ilgai neturėjau interneto ryšio namuose ir tai viską paaiškina.

Vieni dviračiai aplink. Man atrodo, kad jau pradedu neblogai suprasti apie ka dviračiai šneka. O tai, savo ruožtu, padeda perprasti geriausius dviračių draugus – žmones.

Žinia, žmonių yra visokių ir ne kiekvienam išeina būti tikru dviračio draugu. Ne kiekvienas ir nori.

Plius dar yra toks dviračių tipas – “vienišiai”. Vieni jų savo noru pasirenka šitą kelią, kitiems jis būna likimo “parūpintas”. Šitie dviračiai gali metų metais ramiai ir jaukiai tūnoti kokio nors rūsio ar svirno kamputyje ir nereiks jiem žmonių. O kam? Kad juos laužytų arba išmestu į kokį nors Kristianijos kanalą?

Arba kiti dviračiai – “darbiniai”. Per savo be galo ilgą gyvenimą, jais numinama gal net ir iki mėnulio. Pirmyn ir atgal. Kai kurie jų būna minimi kiaurus metus. Net kai ir sniegas, net kai ir druskos..

Tai va, visi šitie dalykai turi labai daug bendro. O pačios bendriausios vietos tam yra visokios dviračių remonto dirbtuvės. Tartum ligoninės, kuriose susitinka “darbiniai”, “vienišiai” ir visi kiti, esantys kažkur per vidurį.

Kaip greitai pasakotos pasakaitės, apie dviračius, pabaigai, trumpas filmukas apie vieną tokią dviračių “ligoninę”. Pagalvotum, kad ji tikriausiai įsikūrusi kažkur skandinavijoje, nes gana netipiška – socialistinė – nemokama. Tačiau iš tiesų visa tai randasi pačioje kapitalizmo širdyje – JAV.

Ten, jau 6 metus, renkami įvairūs (dažniausiai apleisti ir nereikalingi) dviračiai ir truputį paslaugyti, jie atiduodami tiems kam jų reikia. Dar daug visokių paslaugų teikiama ligoninėje, bet apie tai kitos pasakaitės metu.

[Vimeo 16328690]

PS

Šioje vietoje tenka sutikti visokiausių žmonių ir jų dviračių. Vakar, pavyzdžiui, užėjo vienas linksmos dūšios tipelis, kuriam buvo nutrūkęs priekinių stabdžių troselis. Jo dviratis buvo apkarstytas gal dvidešimčia įvairiausių lempų. Kai jis jas visas sujungia, tai naktį turėtų atrodyti lyg kokią spec. tarnybos mašina – tik blyksi ir mirksi iš visų pusių. Kai paklausiau, kaip jam atėjo į galvą susikabinti tiek šviesų, tai pasirodo, kad vieną kartą jis buvo partrenktas automobilio ir no to karto pasitobulino savo dviratį. Dar jis sakė, kad jį (o tiksliau jo dviratį) jau visi rajone atpažįsta ir iš tolo mojuoja. Net neabejoju!

Štai keletas jo dviračio nuotraukų. Atsiprašau už kokybę, nes neturėjau fotoaparato po ranka, tai fotografavau telefonu.

Minkite šviesoje.