Prieš mėnesį man į rankas pakliuvo Recumbent&Tandem Rider Magazine (RTR) žurnalas. Tai žurnalas apie tandemus ir dviračius minamus gulomis. Nei viena iš šių dviračių kategorijų nėra pati populiariausia velo entuziastų tarpe. (Kita vertus, kas jis, tas velo entuziastas?)
Tačiau galima tiksliai konstatuoti, kad dar sunkiau yra aptikti šiems entuziastams skirtos literatūros. Ypač, jei kalbame apie tandemus arba kitokius netradicinius dviračius ir turime omenyje tradicinį – spausdintų leidinių formatą.
Pasinaudojau “nespausdinta” galimybe ir pasidomėjau tandemus aprašančios literatūros situacija pasaulyje. Kaip manai, gera ji ar nelabai?.. – Teisingai – būtent tokia, kaip ir galvoji.
Nelabai svarbu, kaip atsakei į šį klausimą, nes iš dalies ir bet kuriuo atveju, esi teisus!
Situacija nelabai gera, nes tėra tik keletas vertingų knygų, anglų kalba:
“The Tandem Scoop” John Schubert
“The Tandem Book” Angel Rodriguez & Carla Black
Nors ir truputį seniau leistos, bet jas galima įsigyti “nespausdintu” būdu. Aš būtent taip ir padariau. Todėl su laiku planuoju patalpinti išsamias jų apžvalgas.
Toliau seka vienas – du periodiniai leidiniai, skirti tandemams:
Recumbent&Tandem Rider Magazine – ketvirtinis žurnalas apie tandemus ir dviračius minamus gulomis.
Dar egzistuoja keletas tandemų klubų leidžiamų “naujienlaiškių” ar panašių dalykų į Conondale žinyną savo gaminamiems tandemams. Tai lyg ir viskas.
Tikriausiai dar kažkas šia tema egzistuoja ne anglakalbiame pasaulyje, tačiau tai patikrinti yra jau ne mano galimybėms.
Jei žinai kažkokius kitus leidinius, susijusius su tandemais, būtinai informuok – pabandysime juos taip pat apžvelgti ir pasidalinti su visais.
Esu įsitikinęs, kad net rusiškai ar, tarkim, lenkiškai, kaip ir lietuviškai, tomis temomis nėra nieko, kas būtų panašu į knygelę ar kažkokį periodinį leidinį.
Vis dėl to situacija nėra tokia jau prasta, veikiau priešingai – viskas yra gerai. Hey, juk dabar XXI amžius! Atsirado naujos žiniasklaidos priemonės ir, svarbiausia, būdai. Tame “nespausdintame” internete, tikrai daug informacijos apie tandemus ir visokius kitokius žmogaus išmislus. Kadangi XXI a., tai ir interneto paplitimas yra pakankamas, kad šiuos informacijos šaltinius galėtų pasiekti visi norintys. Todėl ir skaitai apie visokius žmogaus išmislus, čia – lietuviškai, nes dabar XXI a. Šaunu!
Palikime svarstymus apie tai, kas gerai, o kas ne taip – šiame – XXI – amžiuje ir pakalbėkime apie RTR žurnalą.
Tai gana jaukus, kas ketvirtį išeinantis žurnaliukas. Kaip gali numanyti, jis nėra didelės apimties – viso labo tik 30 puslapių. Tačiau ir tai neblogai, žinant, kad kito žurnalo, skirto tandemams – nėra. Jo metinės prenumeratos kaina truputį viršija 60 litų kartu su atsiuntimu. Žodžiu, tikram velo entuziastui (o kas jis?), tai nėra didelė suma. Na, jei turi aistrą iš praėjusių amžių atsineštiems išmislams, tai šis kuklus, popierinis(!) gidas po tandemų ir gulsčių dviračių pasaulį, bus nuostabi salelė interneto straipsnių jūroje. Panašu, kad kartais numeryje yra skiriama daugiau vietos temoms susijusioms su tandemais, o kartais beveik visas žurnalas dedikuojamas gulsčiam dviračiui.
Savo analoginę (suprask – ne skaitmeninę) pažintį su RTR pradėjau nuo 34 numerio.
Pagrindinė numerio tema – reportažas iš vienos didžiausių velo parodų pasaulyje – Interbike 2009. Paroda vyko Las Vegas’e ir atitinkamai buvo parengti du pasakojimai apie parodos aktualijas, susijusias su tandemais ir gulsčiais dviračiais. Vaikinai iš RTR tiesiog ėjo nuo paviljono prie paviljono ir aprašė, jų nuomone, įdomiausias velo naujienas žurnalui aktualiose srityse. Straipsniai, kaip ir visas žurnalas, gana gausiai iliustruoti. Tačiau nuotraukos neišstumia teksto, o priešingai – tik sustiprina ir pagyvina pasakojimų įspūdžius.
Bendras gamintojų ir lankytojų skaičius amerikiečių Interbike, nepaisant krizės metų, nesumažėjo ir buvo panašus kaip ir 2008-aisiais. Tačiau, kalbant apie tandemus, 2009 metais, su tandemais susijusių kompanijų jau buvo truputį mažiau, kaip ir jų užimamas parodos plotas. Žurnalistas aplankė pagrindinių tandemų gamintojų Amerikoje (Co-Motion, da Vinci Designs, Santana Cycles) paviljonus ir pateikė ten sužinotas naujienas.
Viena įdomesnių naujienų, tai Santana Cycles sukurtas pirmasis tandemas, naudojantis sensacingąją Shimano Di2 Dura Ace grupę. Reiktų skirti visą atskirą apžvalgą šiai grupei aprašyti, bet trumpai galima paminėti, kad ši varomoji sistema ypatinga savo elektroniniu bėgių perjungimo mechanizmu. Tai labai pagreitina perjungimo procesą ir padeda išvengti dviratininko klaidų, nes perjungimas, dėka elektroninių daviklių, įvyksta preciziškai tiksliai. Tai ypač aktualu važiuojantiems tandemu ir dalyvaujantiems varžybose, nes įprastai naudojami ilgesni perjungėjų troseliai kartais “vėluoja” perjunginėjant bėgius, o tai gali sukelti nemažą susierzinimą ir diskomfortą. Naujasis Di2 vietoj troselių naudoja elektroninius signalus – tai pagrindinė greitumo ir tikslumo priežastis. Be abejo, šis tikslumas turi ir savo kainą, kuri nedaugeliui bus įkandama. Užsakyti tandemą su Di2 kainuos papildomus 2000 dolerių, kurie prisidės prie pasirinkto modelio kainos.
Žurnale yra dar vienas ypatingai įdomus straipsnis, kalbantis apie tandemo pritaikymą. Jo lietuvišką versiją gali pasiskaityti tandemirli skiltyje “apie tandemus”.
Taip pat šiame numeryje rasi ir gulsčio RANS Enduro Sport apžvalgą.
Paskutinis RTR puslapis skiriamas skelbimams, kur galima rasti ne vieną įdomų pasiūlymą.
Taigi, tikrai puikus žurnalas velo entu… t.y., tiems, kurie domisi visokiais gulsčiais ir pailgais dviračiais.
Jei susidomėjai čia paminėtomis knygomis ar RTR žurnalu, tai rašyk tandemirli ir aš būtinai jais pasidalinsiu ir duosiu paskaityti. Žinoma, kad nemokamai. Juk dabar XXI amžius.
Važiuok saugiai!
2 Comments
Simas
dėkui už straipsnį,
primena kad susidomejus netradicinėm konstrukcijom yra į ką pasigilinti. Ir viskas taip nauja, nepažįstama; geometrija, valdymas, konstrukciniai sprendimai, ir dar daug smulkmenų apie kurias nepagalvotum. Kaip tradicinio dviračio atsitiktinio nesirinkciau, taip ir su šiais reikėtų labai daug ką pasiaiškinti.
Pats brandinu mintį apie vienaratį, gal net su bėgiais.
Tomas
Simai,
dėkui už gerus žodžius. ir tu absoliučiai teisus – kuo daugiau į mišką, tuo daugiau medžių!
bet gero urėdo, net tankiausia giria nesuklaidins. o vienratis ir dar su bėgiais…. labai suintrigavai. tikiuosi šią mintį realizuosi. būtinai reiks pamatyt ar išgirst apie patirtį. Pats laukiu vienos knygos – apie tariamai pirmąją kelionę aplink pasaulį dviračiu. Tūlas Stevens’as iš Amerikos apmynė pasaulį su penny farthing (beveik vienratis) XIX a. pabaigoje. Tikrai įkvepianti istorija!
Beje labai šauniai atnaujinai(note) savo uostą! Labai patinka.