1 dalis – Priešistorė – Page 3

TRAUKINIAI

Turbūt patirčių Mumbajuje apogėjus yra keliavimas traukiniu. Traukiniai Mumbajuje ypač populiarūs, tačiau pasižymi didžiausiu mirtingumu tarp transporto priemonių. Tokios keistos statistikos priežastys mums paaiškėja pabandžius praktiškai pasivėžinti traukiniu kartu su dar keliais milijonais paprastų mumbajiečių.

Tai tikras reiškinys! Gerbiamieji, jei būtų proga, bandykite, bet būkite maksimaliai nusiteikę tiesiogine prasme grumtis už savo gyvybę. Galbūt geriausiai tokioje situacijoje turėtų jaustis patyrę banglentininkai, įpratę galynėtis su stichiškomis bangomis. Išties, įlipimas ir išlipimas iš Mumbajaus traukinio reiškia būti įneštam ir išneštam daugybės besigrumiančių indų. Tik štai, nesumanykite visų pergudrauti, šokdami į kažkodėl pustuštį vagoną. Todėl, kad tikriausiai tai bus moterų vagonas, o jei jūs vyras…

Tiesa, mūsų žiniomis, galima įsigyti bilietą ir į pirmos klasės vagonus, bet tai jau bus visai kitokia,prabangios Indijos patirtis.

IŠVYKIMAS IŠ MUMBAJAUS

Šiek tiek patyrę Mumbajaus ir jo eismo, supratome, kad iš jo išvykti savo jėgomis tiesiog savo tandemu mes nepajėgsime. Čia vėl talkino Gauravas ir jo ištikimasis draugas Amolas, suorganizuodami nepigią, bet visgi realią išeitį – TATĄ. TATA – tai indų automobilių gamintojas, visiškai dominuojantis rinkoje. Todėl nenuostabu, kad mašinos sinonimui Indijoje galima pritaikyti TATOS vardą. O TATŲ būna įvairių – nuo didelių sunkvežimių iki mažyčių mašinyčių.

Šiltai atsisveikinę su Gauravu ir jo draugu, su tokia mažulyte ir iškeliavome. Bet nebūtų tai Indija! Po geros valandos kelionės, baigiant išvažiuoti iš miesto, mūsų TATA ėmė ir sustojo. Bet vėlgi, nebūtų tai Indija! Vairuotojas mūsų atsiprašė ir kažkur dingo kitoje kelio pusėje. Po maždaug dvidešimties minučių, mūsų dideliam nustebimui, vairuotojas grįžo su identiška TATA! Taigi mes noriai persikraustėme ir kelionę iš Mumbajaus tęsėme toliau.

Mums pamažu iriantis sraute mašinų, sutemo ir mes patyrėme Indijos eismą naktį… Iškart supratome, kodėl mūsų draugai indai pabrėžtinai siūlė atsisakyt minties su dviračiu keliauti jau sutemus. Išties, neapšviestame tamsiame kelyje mūsų eismo juosta iš priekio atlekiančios mašinos išgąsdino ir mane, beprotiškame eisme paprastai išliekančią ramią. Tiek daug kartų pačiu paskutiniu momentu mūsų vairuotojas sukdavo į bekelę ir taip, mano manymu, būdavo išgelbėjama daug gyvybių. Bet to jau per daug ir man! Drėko delnai, o retkarčiais išsprūsdavo ir klyksmas. Ypač baisu, kai atlekianti mašina turi tik vieną šviečiančią lempą ir tik paskutinę akimirką prieš prasilenkiant paaiškėja, kad tai buvo didžiulis sunkvežimis, bet tik su viena šviečiančia lempa…

…………………………………………………………………………………………..2 DALIS >