1 dalis – Priešistorė

…………………………………………………………………………………………..2 DALIS >

.

VISOS TEISĖS PRIKLAUSO  t a n d e m i r l i

Tai yra pirma dalis iš keturių, pasakojanti apie pasiruošimą kelionei į Pietų Indiją, atvykimą į Mumbai ir kelionės tandemu po Indiją pradžią.

PERŽIŪRĖTI KELIONĖS NUOTRAUKAS FOTO GALERIJOJE

Sveiki, Visi!

Rašau su geriausiais linkėjimams tiems, kurie skaitys įspūdžius iš didžiosios kelionės po Indiją. Tikslas – pasidalinti bent dalele šypsenų, šilumos, šurmulio, spalvų, kvapų ir tiesiog kitokio pasaulio gausos, kurią patyrėme dviračiu – tandemu tris mėnesius ir vieną savaitę keliaudami po tolimąją Indiją.

PRIEŠISTORĖ

Aš ir mano draugas Tomas turbūt nebuvome visai originalūs nusprendę tiesiog keliauti. Daug žmonių vieną dieną išeina iš prestižinių darbų, nusiperka lėktuvo bilietus ir išskrenda ten, kur tikisi atitrūkti nuo tokio gyvenimo, kuris vieną dieną ima atrodyt nebe toks savas, kažkoks drungnas, lyg gyvenimas be kūrybingumo, be vilčių ir svajonių išsipildymo. Panašiai pasijutę, mes taip pat abu su džiaugsmu palikome darbus Valstybės tarnyboje. Koks paradoksas – atrodytų, toks ypatingas darbas, tikra profesinė svajonė, bet, kai norisi tik greičiau bėgti nuo jo ir vėl atrasti save ir  savo gyvenimą, tai labai gera išeitis pabėgti… kad ir į Indiją

Pamenu, buvusieji viršininkai, sunkiai priimdami mano savanoriško pasitraukimo faktą, klausė, ką veiksiu išėjus iš darbo: ar jau turiu kitą gerą pasiūlymą, ar tikiuosi susirasti geresnį darbą ir pan. Labai keista, bet kartu šelmiška buvo iš mano pusės atsakyti – keliausiu! Kaip taip – tiesiog keliausiu ir tiek? Nuotykis, sutikite. Nuotykis jau pačiame sumanyme keliauti į tolimąją Pietų Indiją, nuotykis gana trumpame (maždaug mėnesio) pasiruošime. Nuotykis keliauti su dviračiu. Galiausiai, nuotykis keliauti su ne bet kokiu dviračiu, o dviračiu – tandemu!

Patyrę dviratininkai rekomenduoja nevykti į ilgą kelionę su tandemu, juo labiau – į pirmąją kelionę su tandemu, kuri būtų ilga. Bet ar mes galėjome pasielgti kitaip nei priimti šį iššūkį? Atsakymas yra – ne. Nes taip jau susiklostė, kad mano draugas Tomas yra patyręs dviratininkas, galima sakyti, labai mėgstantis dviratininkystę žmogus. Jam kelionė be dviračio – tai ne kelionė. Tuo tarpu aš buvau visai nepatyrusi ir netgi turėjau tam tikrų neigiamų nusistatymų dviračių atžvilgiu (blogos patirties pasekmės). Taigi kompromisas tapo įmanomas tik atėjus išganingai idėjai – keliauti su dviračiu – tandemu. Visas vairavimo įdomumas ir atsakomybė tektų Tomui, o aš su džiaugsmu galėčiau pasitenkinti tik mynimu ir žvalgymusi į pro šoną lekiančias apylinkes. Bingo!

(Apie tai, kad tai nėra taip paprasta rašoma ne viename šio tinklaraščio įrašę, bet, argi mes tai galėjome žinoti?)

Nepasiduodami abejonėms ir skepticizmui, įsigijome puikų baltą dviratuką „Bike Friday“, mažais rateliais, visą tokį manevringą ir elegantišką. Tai, beje, vertas didelių pagyrų dviratis, kuris gana greitai mane privertė pamiršti tuos nelemtus neigiamus nusistatymus. Maža to, šis tandemas turi net 27 pavaras, kurios palengvina fizinį krūvį minant bei, įdedant šiek tiek jėgos, leidžia kopti į kalnus. Žinoma, visi jo privalumai atsispindi ir gražioje sumoje JAV, kur jis ir pagamintas pagal mūsų išmatavimus, dolerių. Bet mes su Tomu žinome, kad ši investicija – visam gyvenimui! Dviratukas tarnaus ilgai ir bus geras draugas stiprinant sveikatą ir siekiant palikti kuo mažiau taršos pėdsakų. Juk šis tandemas išsimontuoja į viengubą dviratuką, kuris, o džiaugsme, priklausys išimtinai man.

Taigi įsigijus kelionės bilietus (smalsaujančius galiu informuoti, kad ne taip jau brangius – apie 2200 litų į abi puses) ir nekantriai laukę, bet sulaukę siuntinio iš Amerikos, jautėmės kelionei iš esmės pasiruošę.

BAIMĖS

Tiesa, susiruošusiems vykti į tolimesnę egzotišką šalį, primygtinai siūloma pasiskiepyti nuo ilgo sąrašo sunkių ligų. Tikimybė jomis susirgti egzistuoja. Tačiau kokio dydžio ta tikimybė? Po įvairių konsultacijų ir pasiremdami sveiko proto balsu, pasiskiepijome tik nuo šių: vidurių šiltinės, hepatito A, difterijos, ir trys-viename – poliomielito, stabligės ir tymų. Taip pat įsigijome vaistų nuo maliarijos. Kitaip tariant, buvome gerokai įsigąsdinę ir laikėmės principo „geriau apsidrausti“. Ir visgi… Po trijų mėnesių kelionės Indijos keliais ir bekelėm, galime teigti, kad rizika susirgti daugeliu sunkių ligų, ypač maliarija, yra pernelyg akcentuojame, kas žino, gal suinteresuotų farmacijos kompanijų tikslais. Nes susirgimai maliarija žinomi vos vienoje Pietų Indijos valstijoje, o kitur, kiek beklausinėjom vietinių žmonių, apie jos grėsmę nė negirdėt. Tačiau užsikrėsti visokiomios kirmėlėmis tikimybė visai reali. Todėl kiekvienas turi apsispręsti pats – gal mums tiesiog sekėsi?

Ir iš tiesų, manau, tai buvo sėkminga kelionė. Jokių rimtų sveikatos problemų, tik viena smulki niekinga vagystė ir vienas nesėkmingas bandymas apvogti, nepatyrėm jokių avarinių situacijų blogai pagarsėjusiuose Indijos keliuose, neįkando gyvatė, nors jų toje šalyje išties gausu, neužpuolė jokie agresyviai nusiteikę gyvūnai ir tik vieną kartą agresiją demonstravo žmonės.

Taigi, prieš vykstant į tokias keliones, mažiausiai reikia koncentruotis į baimes, kurios kyla skaitant ar girdint apie galimus pavojus ir tariamai būdingas situacijas. Realybėje viskas tikrai daug daug geriau nei atrodo. O vis dėlto, man pasisekė, sakau sau, kad keliavau ne viena, bet su savo draugu. Tikiu, kad streso būčiau patyrus daug daugiau vien dėl įkyroko, o kartais ir nemalonaus indų dėmesio.

Comments
One Response to “1 dalis – Priešistorė”
  1. milda says:

    Jėga! tikrai trūko nuotraukų ir video :)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: