• Stay hungry, stay foolish

    As my petit writings accumulated almost 20 000 visits per all the time this blog is alive I thought it would be appropriate to share something interesting with you. Coincidentally apples started to fall. And there are two videos I encountered just now (!). First one speaks about bicycle and the computer analogue.     Second one is one of those inspirational speeches that keeps us… cycling.     Rest of it? All is OK. In two weeks time I might go to mini bike tour around here. Maybe Wisconsin? Maybe.Will keep you (myself) up to date. For now, just keep riding. Safe!

  • Medvilnė ant dviračio vairo

    Neseniai pakeičiau savo dviračio vairo juostas. Labai norėjau ko nors linksmesnio ir aplinkai draugiškesnio. Vietoje senų “guminių”, vairą apmuturiavau naturalia medvilne. O geltona spalva tikrai viena žaismingesnių, be to, su mėlyna ji taip pat šauniai dera. Kaip kad danguje – cha! Štai rezultatas: O kaip gi ta medvilnė tarnauja praktikoje? Na, pagrindinis skirtumas, kad vienos juostos kaip ir per maža – vairas jaučiasi per plonas. Aišku, tai labai asmeniška ir kiekvieno delnams pojūčiai taip pat skirtingi. Mano delnams  reikia storesnių rankenų, todėl planuoju apvynioti dar vienu sluoksniu. Kitas klausimas kaip laikys spalvos, ar greitai blunka? Dažyta natūraliomis spalvomis, tai panašu, kad saulė nualins gan greit tą skaistumą. Na kai nualins,…

  • Miestas ir miestelėnai per pūgą

    Neseniai patyriau žiemą, tokią tikrą ir su daugybę sniego. Sniegas iškrito, praktiškai per vieną naktį ir ta naktis buvo prieš tris dienas (naktis) – vasario 3. Žmonės dažnai atsimena “tas tikras ir gilias” žiemas. Dažniausiai tai būna žiemos iš vaikystės arba iš kažkada labai seniai. Man, kažkodėl, pasakojimai apie tokias “tikras ir nematytas negirdėtas” žiemas asociuojasi su seneliais. Tai iš jų pirmą kartą išgirdau, “… o vaikeli, vaikystėje tiek pridrėbdavo sniego, kad net tvorų  nesimatydavo..”. Prieš tris dienas, pagaliau ir aš patyriau kažką panašaus. O pasitelkus internetą, dar geriau pamačiau kiek ir kaip to sniego buvo pridrėbta. Šit kaip miestas ir miestelėnai atrodė per pūgą ir po jos: Daugiau nuotraukų galite…

  • Senelis ėjo pėsčias, nes jau kurį laiką neturi dviračio, todėl STAIGMENA užtruko

    Uh.. Net tiksliai neatsimenu kada paskutinį kartą čia rašiau. Reiktų pasižiūrėti kada buvo paskutinis įrašas darytas. Kažkoks filmukas apie Meistrą ir jo triukus. Tiesa sakant man labiau patiko jo pirmas išstojimas tandemirly. Ypač ta vieta kur Meistras tvoros kraštu važiuoja. O pas mane kas naujo? Kas naujo tandemirly? Ogi kaip ir nedaug kas. Pats naujausias įvykis, žinoma – Nauji Metai. Netruko jie ateiti, netruks ir praeiti, spėju. Visa kita po senovei. Ir toliau domaujuosi dviračiais ir viskuo kitu, kas tik į tą pusę. Tiesa ir toliau esu pasmerkęs save neturėti dviračio. Tikriausiai tai ilgiausias periodas po Tikrosios Reinkarnacijos į Sąmoningą Dviratininką ir Jų Mylėtoją. Jau ketvirtas mėnuo tiksi. Tačiau, neilgiau…

  • Apie taiką

    Po pernykščio Nobelio Taikos premijos paskelbimo, komitetas, šiemet, reabilitavosi. Nera čia ką daug šnekėti. Beje, šiandien septyniasdešimtasis John Lennon gimtadienis. O jo kelionė šioje žemėje pasibaigė dar ’80 metais. Kaip jis pats yra pasakęs – “Niekas nesuteikė taikai visiško šanso.  Gandhi bandė, Martin Luther King bandė, bet jie buvo nušauti.” Ironiška, tiesa? Tik norėjau dar kartą atkreipti dėmesį į kiekvieno mūsų įsipareigojimus laisvei ir taikai. Nepamirškime, kad labai daug kas priklauso nuo musų pozicijos ir pasirinkimų. Ir nebijokime tos pozicijos išsakyti, taip kaip tai daro Liu Xiaobo. Kaip savo paskutiniame oficialiame pareiškime “Aš neturiu priešų” (2009 m.), teismui, kuris jį nuteisė 11 metų kalėjimo už tai, kad p. Liu nepabijojo…

  • 2 arba šiltas lietuviškas ruduo Vilniuje

    Mano Žmogau, Mes gyvensim amžinai. Šiandiena norėjau parašyti ką nors pozityvesnio. Ką nors tokio paguodžiančio… Bet netrykšta tai iš manes. Šypsausi sau. Verkiau vėl stipriai. Be garso. Paėmiau ir atidėjau Ortlieb’us Tau. Tada ir pradėjau verkti. Ir dabar ašaros kaupiasi. Nes labai Tave myliu ir turiu išmokti Tave paleisti. Mokausi. Va, atidėjau tašes, atnešiu kuprinę. Išsinešiu lempą, išnešiu dėžę. Būsiu apdovanotas penkiomis minutėmis Tavo draugijos… Būsiu sutrikęs. Neverksiu, stengsiuosi šypsotis – palaikyti Tave. Ortliebai ir kitos dviratinės smulkmenos kurias Tau palieku, tai mano pati autentiškiausia duoklė Tau. Aš nedaug ką turiu, kas būtų taip tikrai mano dalimi, už ką aš galėčiau garantuoti, kad tai Tau pravers. O tos tašelės, lempos…

  • Mėnuo Juodaragis ir juoko joga

    Šiais metais šiuolaikinės baltų kultūros festivalis įvyks Aukštadvaryje, š.m. rugpjūčio 27 – 29 dienomis. Panašu, kad šiemet dviračiais į festivalį atvykstantys lankytojai ženklios nuolaidos negaus. Pernai, mes su savo tandemu numynėme iki Zaraso salos (ten vyko 12-tasis Mėnuo Juodaragis) ir visai smagiai pasinaudojome ženklia bilieto nuolaida. neatsimenu gerai, bet ji sudarė apie 40 ar tai 60 procentų kainos. Dviem žmonėms mynusiems vieną dviratį buvo smagu! Kita vertus, nors lankytojų skaičius buvo ribojamas, ribojant prekyboje esančių bilietų skaičių, paaiškėjo, kad prekyboje vis dar liko bilietų su dviračiais atvykstantiems lankytojams. Jei norite savaitgalį praleisti ant dviračio ir kitaip, tai galite pabandyti susisiekti su oficialaus dviratininkų važiavimo į MJ organizatoriais, kad ir tokiais…

  • Sekmadienis

    Asmeniškai, aš manau, kad tai padeda pasiekti tokią būseną… tam tikra meditacijos forma, jeigu norite… Tai vis apie Laisvę…. Tu turi buti velniškai susikaupęs, turi galvoti tinkamai – taip, man tai pavyko, šią savaitę, kitą savaitę pavyks truputį toliau… Tai kelios mintys apie dviračius ir važiavimą jais. Sekmadienio postilė, jei norite. Sekmadienio velo postilė. Nuostabiai padaryta radio laida apie tai, ką reiškia dviratis kai kuriems žmonėms. Laida apie tai, kad važiavimas dviračiu yra šiek tiek daugiau, nei tik nuvažiavimas nuo A iki B. Stuart Watt kalbinti herojai dalinasi savo pirmaisiais dviračio pažinimais. Taip pat atskleidžia kaip dviračiai lydėjo juos per visą jų gyvenimą. Įvairiomis formomis. Gal kam gali iškilti problemų…

  • Kartą vidurdienį

    Kartą vidurdienį, varna Albertina kietai įmigo ir, skrisdama aukštyn kojom, sapnavo sapną aukštyn kojom: ten pelės vaikėsi kates, o katės – šunis, ten saulė švietė naktį, o mėnulis – dieną, ten… Ten visas pasaulis apvirto aukštyn kojom: paršelis skraidė, visų pamirštas klaidžiojo gimtadienis, liūtas riaumojo plonai, karaliui nebeliko uogienės, o kiaulės linksmai šoko ir dainavo: “Jūs gyvenat taip, kaip norit, mes gyvenam aukštyn kojom!” Labai daug visko nutinka. Kartais, gyvenime. Kartais viskas apvirsta aukštyn kojom. Nereikia nustebti. Dar vaikystėje šita būsena būna beveik normali. Jei ne normali, tai bent labai įdomi ir laukiama. O tiems kas niekada nėra gyvenęs aukštyn kojom – Dviračių Dainelė. Iš to pačio keisto teatro.

  • Suaugę, dviračiai ir vaikai. Apie mynimą kartu su vaikais

    Praeitą savaitę Sereikiškių parke (Vilniuje,prie Vilnelės esantis parkas) pamačiau vieną dviratininką važinėjantį su vaiku. Vaikas sėdėjo kėdutėje, kuri buvo pritvirtinta ant galinės dviračio bagažinės. Ir… man labai pagailo to vaiko. Ne todėl, kad tėtis jį pasiėmė pasivažinėti  ir aprodyti savo važinėjimosi takus. Vaikui sėdėti toje kėdutėje buvo labai nepatogu. Bent jau taip atrodė stebint iš šalies. Vaiko galva, tiesiogine to žodžio prasme, buvo įremta į tėčio nugarą. Stengiantis sėdėti kuo patogiau ji buvo nenatūraliai pasukta į šoną. Norėdamas galvą pasukti į kitą pusę, vaikas turėdavo atsilošti atgal ir tik taip atsirasdavo pakankamai vietos galvos pasukimui.